Naujieji metai

(Sausio 1d.)

Tai vėlesnės kilmės už Kūčias ir Kalėdas to paties laikotarpio šventė. Kalendorinių metų pradžia – Naujieji metai – sąlyginis dalykas. Senasis lietuviškų liaudies švenčių kalendorius rodo, kad Naujųjų metų pradžia senovėje neturėjo pastovios datos. Etnografų manymu, balandžio mėnesio gausios agrarinės apeigos su saulės, ugnies kulto elementais, žiemos laidojimo, pasiruošimo pavasario darbams papročiais galėjo reikšti Naujųjų metų šventimą. Metų riba galėjo būti ir senosios Užgavėnės. Vėliau Naujieji metai tapatinami su Velykomis, kurios susijusios su augalijos vegetacija, lauko darbų pradžia. Paskutiniaisiais amžiais metų pradžią švęsdavo tarp gruodžio 24-os ir sausio 6-os dienos. Daugelis būrimų, tikėjimų perimta iš Kūčių. Rytų Lietuvoje Naujųjų metų išvakarių vakarienė vadinama kūčelėmis.Nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja „per gaidžio žingsnį“, nupuošiamos eglutės.

Grįžti atgal

  • Padeklamuokite

    Senelio belaukiant

    Apsnigtais takeliais rieda
    Išsipusčiusios Kalėdos
    Rankose – snieguolės žiedas,
    Pusnyje – įmintos pėdos.
    Nosys prie langų prišalo
    Mums, belaukiantiems senelio
    Su meškute ir zuikiu
    Jis atneš daug dovanu!

    Mažytė dovana

    Aš mažas kaip žirnelis,
    Bet didelis užaugsiu!
    O kai ateis senelis,
    Ir dovanos sulauksiu.
    Kad padedu mamytei,
    Gražiai klausau tėvelio,
    Nors mažą dovanytę
    Gal gausiu iš senelio…
    Kaip aš – tebus ji, bus gerai!
    Juk aš nedidelis tikrai...