Tarpukalėdis

(Gruodžio 25 – sausio 6 d.)

Laikas tarp Kalėdų ir Trijų karalių vadinamas tarpukalėdžiu, tarpušvenčiu, vaišėmis. Šio laikotarpio dienos buvo pusiau šventės, o vakarai – šventvakariai. Žemaitijoje šis laikas vadinamas bernelių laikotarpiu. Mažosios Lietuvos laukininkai laiką nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vadino atšventėmis. Tarpukalėdžio dienomis jaunimas, susirinkęs į vienus namus, dainuodavo, rengdavo vakaruškas, išsidūkdavo už visus metus. Ypač linksmai šį laiką leisdavo aukštaičiai: „Per abi savaiti ant stalo švietė balta staltiesė ir stovėjo ąsotis alaus kiekvienam, kurs tuo laiku teiksis apsilankyti. Kaimynas, samdininkas, žydas, elgeta ar šiaip jau pakeleivis, kas tik gryčion įėjo, jokio prašymo nelaukdamas pylėsi alaus stiklinėn ar puodelin, o ne, tai iš paties ąsočio gėrė, kiek tiktai norėjo (…). Mergaitės, namų ruošą ir gyvulių liuobą pabaigusios, pirmoje sambrėškoje bėgdavo savo rateliais ir vilnų kuodeliais nešinos vienon kurion gryčion ir imdavo rungčioties, kuri daugiau špūlių priverps (…). Dviem trim valandoms praslinkus, pradėdavo rinktis ir bernaičiai, kas su sukiniu, kas su mezginiu, kiti ir be nieko. Linksmumas pasidarydavo dar didesnis, nes kiekvienas stengėsi kuo geriausias „štukas provyti“.

Grįžti atgal

  • Padeklamuokite

    Senelio belaukiant

    Apsnigtais takeliais rieda
    Išsipusčiusios Kalėdos
    Rankose – snieguolės žiedas,
    Pusnyje – įmintos pėdos.
    Nosys prie langų prišalo
    Mums, belaukiantiems senelio
    Su meškute ir zuikiu
    Jis atneš daug dovanu!

    Mažytė dovana

    Aš mažas kaip žirnelis,
    Bet didelis užaugsiu!
    O kai ateis senelis,
    Ir dovanos sulauksiu.
    Kad padedu mamytei,
    Gražiai klausau tėvelio,
    Nors mažą dovanytę
    Gal gausiu iš senelio…
    Kaip aš – tebus ji, bus gerai!
    Juk aš nedidelis tikrai...